2012 m. sausio 9 d., pirmadienis

Meilė.

Hy.. Šiandiena sausio 9 diena, nors manau ji praėjo katastrofiškai . Gal gal pirmos 2 pamokos mokykloje praėjo sklandžiai , bet nuo tada , tarsi viskas krenta iš rankų . Visa diena bandau atsakyti sau į klausymą , po velniu , kodėl visiems rūpi mano praeitis ? Kodėl visiem taip įdomu , kodėl aš su "ja" susipykau , kas "ji buvo mano gyvenime " , ar vis dar "ją" myli ir panašiai . Nebegaliu daugiau su tuo gyventi . Aš geriau jau numirsiu , negu dar kartą išgirsiu vieną iš tų klausimų . Ir po velniu , kodėl jūsų dažniausias klausymas , "ką myli? " , " kas tau patinka?". Jai jum visiem , žmonės , įdomi mano nuomonė , galiu pasakyti tik tai , jog  aš netykiu meile . Aš te žinau tą jausmą , kai būni su žmogumi ir nesinori jo niekur paleisti , te žinau , kas yra būti ramsčiu , kai yra blogai , ir aš žinau , koks jausmas yra kai to ramsčio trūksta. Neveltui sakoma , " pirmąją meilę sunkiausiai pergyventi ". Seniau galvojau , kas čia sunkaus , bet tik dabar supratau , sunku išgyventi ne meilę , sunku jos atsikratyti , pamiršti visą kas buvo . 

3 komentarai:

  1. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. kažkas neturi savo gyvenimo ,kad domėsi kitų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pirmaji susizavejima visada sunku pamirst, tuo labiau jei jausmas truko ilga laika ir buvo nuosirdus...Ypac kai kiti visa laika tai prikisineja, bet svarbu yra turet toki zmogu, kuris zinotu tiesa ir palaikytu tokiu atveju. Tik idomu kodel visi mano, kad "ji" visdar yra tavo galvoje, bet ne kaip prisiminimas, o kaip dabartis. Ir kodel "ja" ir Tave visdar atsimena kartu. Bet mirtis - ne iseitis. Laikykis.

    AtsakytiPanaikinti