Apmastymai .

Tai va. Šiandien ryte vos prabudes , kažkodėl iškart nulindau į facebook'ą . Nežinau , tiesiog pražiūrėjes pamačiau begalės postų apie meilę . Ir kažkaip pradėjau daug mąstyt . Labai daug rašyti rėikia , bet bandysiu iš viso teksto parašyti tik 0.33 dalies :/ : Na , jai mąstyti pagal mane , tai meilė tarsi narkotikas, tu sutinki merginą , tau ji patiko , tu nori vėl susitikti , ir vėl ir vėl . Taip tu tampi priklausomas. Ilgiau susitikinėdamas , tu pradėti pažinti visus pliusus ir minusus , taip pat ji pradeda pažinti tave . Po kiek laiko tai tampa ne meilė , o kasdienybė ir jus galit jau susipykti . Gailitės , tačiau susitaikot , vėl pykstatės , vėl susitaikot . Tai būna dažnai , kad kartą susipyke , ji/jis negali atleisti , nes jis/ji pažysta savo mylimają/į ir žino , kad tą klaida gali pasikartoti . Pradeda bijoti . Tuo laiku sako, man rėikia pamastyti , ir kol vyksta tas "Mąstymas" jis/ji susiranda kitą , ir va tau tokia meilė . P.S. Mano manymu :)

O man poxui , aš paranojikas .

Visviem jum visad bloga . Visi jus skundžiates. Visi norit numirti . Gyvenimas tesiasi.
Man ir bloga. Kur tikras draugas , kai jo taip reikia . Nėra . Nebuvo . Nebus . Vienišas. Pripratau . Pats išmokau kovoti su problemomis . Tiesiog išmokau . Nenoriu . Nenoriu gyvent . Reikia . Turiu . Mintis galvoje visokios , o aš žinau , kad jos klaidingos . Noriu mirti . Nenoriu mirti . Noriu . Nenoriu . Noriu žūti . nenoriu . Neturiu dragų . Gal ir turiu . Bet reikia tikro . Pavydžiu tiem , kas turi . Aš neturiu . Ir gerai . Busiu vienas . Niekam nerūpi . Lapas dabar mano draugas
.Tik jis visad atstato man petį . O gal ne patį . Gal tušinuką . Tik rašydamas jaučiuosiu jaukiai . Paprasto draugo nieškau . Tokiu kaip tu turiu 498 facebooke . Ieškau tikro . Ne . Neieškau . Niekam nerūpi . Nerūpiu.Tebūnie . Nedaug gyvent liko . Nežinau . Nežinojau . Nežinosiu . Nesuprantu . Nesupratau irnesuprasiu . Whatever. Uoj . Atsiprašau . Nesvarbu . Jai jum dar kažką reiškia mano atsiprašau , tai vienintelis gyvas žodis manyje . Atsiprašau , už tai , kad esu , atsiprašau už tai , kad kažką nuskriaudžiau . Nesmerkit . Neklausinėkit . Atsakau tik tikram draugui . Tokio neturiu .
Vadinas neatsakau . Nesmerkit . Nežinau . Mąstau . Noriu , nenoriu .

Mhm..

Sveiki . Mmh. Sėdžiu dabar , galvoju , ką čia padaryti , nieko nesinori , gal paėsti , o gal tiesiog padvėsti . Na gerai , šnekėsiu keletom temų. Pirmoji - eilės. Mėgstu rašyti ėiles , nors jaučiu , kad man gaunas prastai , kartais jas beskaitydamas net krato , "Kaip galėčiau parašyti tokį mėšlą". O kartais gal net ir patinka .. Pastebėjau , kad visos mano eilės yra liūdnos , turbūt todėl , nes man dabar labai nelengva. Tenka rinktis mokslai ar draugai . Aš neypatingas , negaliu pasirinkti dvieju iškarto , turbut tai dėl to , kad trugdo kompiuteris . Kagi , tenka suktis . Dabar prie eilių .Štai viena iš maniškių , tai paskutynis posmas :

Supraskit žmonės, jos nervai ir negeležiniai
Jos atsisakė net tėvai , mylimi tėveliai ,
Ir tik vieną ji suprato per vėlai ,
Kai virvė smaugė ją , ji jau suvoko , kad tai tik gilus dušios randai ..

Tai turbut dėl to , kad išmokau liūdėti pastoviai . Aš nematau linksmo gyvenimo. Aš matau , kaip žmonės šypsosi , bet surpantu , kažin , kokie jie yra , kai būna vieni . Grynas pavizdys esu aš . Nieko nepasakosiu. Pasirodo aš apie save nieko nežinau . Teisingai sako literatūra, tu gali pažinti draugą , bet savęs tu niekad nepažynsi . Žinau tik vieną . Aš dievinu lietuvišką repą . Turbūt , dėl jo aš ir pradėjau rašyti ėiles , neklausau linksmų dainų , nors ju tame žanre neįtin daug. Daugelis merginų manęs klausia "Omg, kaip tu gali klausyti to šudo " . O aš atsakau kiek grubiai , "Dusk kale , nepatinka neklausyk , numerį mano pamiršk , klausyk dubstepo ir electro , o aš surasiu kitą" . Ištikrųjų , tokia situacija pasitaiko labai dažnai . O liūdnas dainas klausau todėl , nes liūdnos dainos lenda labiau į širdį , gilumą , jos priverčia mąstyti , kurti , kažka keisti , ar pradėti viską iš naujo . Bet tame yra ir minusų . Suprates , koks žiaurus yra pasaulis , tampu tokiu pat žiauriu , kaip ir jis. Nekenčiu žmonių . Nemėgstu bendrauti , o jai ir bendrauju , ytin retas įvykis , ir tik su tuo žmogumi , kuris vertas mano dėmesio . Nekart tai kartojau , manot aš pasikėles , man reikia nusileisti ? Tai ir lyksit tik valdomom lėlėm , man nereikia leistis , tai jums rėikia pakilti .

Sekanti tema - IGNOR.

Tikriausiai visi žinote , koks nemalonus jausmas kai tave įgnoruoja . Ir dažniausiai nepasako priežasties , ir žmonės , kuriuos įgnoruoja , sako , kad jiem poxui ant to . Man - nepoxui . Jai įgnoruojat , tai sakykit dėl ko , nesu magas ar ekstrasensas , skaityti minčių nemoku , padėti žmonės nemėgstu . Mėgstu tingėti ir nieko nevėikti , mėgstu valgyti ir sportuoti , iš gandų girdėjau , esu kitoks. Man tai nepatinka . Bet taip jau yra . Tai va, tai tiek , ir nepamirškite , nebandykite manęs pakėisti , jei esu bent kiek įdomus , pakeisit - tapsiu neįdomus .

Tai tiek , ačiū , kad perskaitėte, atleiskit , mažai rašiau .